Ryčio Ir Violetos Akademija – Registracija Skip to content

Pavargai nuo minčių ir emocijų, kurios kasdien atima tavo ramybę?

Gyvos Jausmų Sesijos internetu – 6 kartus per mėnesį, iš savo namų.

Patirk, ką reiškia gyventi be nuolatinės vidinės kovos su savimi.

Rytis ir Violeta Druskiniai

Guli namuose, akys uždengtos. Kameros nereikia. Kalbėti nebūtina.

Veda Rytis ir Violeta  ·  Artimiausia gyva sesija – jau šią savaitę, 21:00

Prisijungti prie Akademijos · 33 €/mėn.

Prieiga atsidaro iškart · Sustabdai bet kada · 7 dienų grąžinimo garantija

Rytis ir Violeta Druskiniai
Apie mus rašė: lrytas.lt, Delfi, raktas

Perskaityk šitą atidžiai

Iš išorės niekas nepasakytų, kad tau sunku. Spaudžia gerklę. Spaudžia krūtinę. Trečią valandą nakties guli ir žiūri į lubas, nors rytoj reikia keltis.

Nesijauti laimingas. Nesijauti savimi. Tos mintys ir emocijos neduoda ramybės. Parodysim tiksliai, ką daryti, kad kūnas paleistų tą sunkumą šiandien, o ne po metų.

Tu jau bandei tai suprasti. Skaitei, klausei, aiškinaisi. Ir galva tikrai supranta.

Bet kūnas vis tiek laiko.

Akademijoje dirbam būtent su tuo. Ne kalbam apie jausmus – jaučiam juos kūne, kol jie ištirpsta. Tu guli namuose, akys uždengtos, kameros nereikia. Mes vedam.

Mūsų sesijos jau padėjo ne vienam dalyviui įveikti įvairias priklausomybes, mitybos ir svorio problemas, emocinį nestabilumą, nerimą keliančias mintis – ir atpažinti bei atskirti ego balsą nuo tikrojo savo vidinio balso.

Šešios gyvos sesijos per mėnesį. Artimiausia – jau šią savaitę, 21:00 Lietuvos laiku.

Ar būsi su mumis?

Laikas ŠVYTĖTI ❤️ 🙏

Lauros atsiliepimas: maniau, kad nesąmonė
Laura. Atėjo netikėdama nė vienu žodžiu.

Kaip vyksta Jausmų Sesija

Nieko sudėtingo. Nieko, kam reikėtų ruoštis.

1

Atsiguli

21:00 prisijungi prie Zoom iš savo kambario. Kameros nereikia – niekas tavęs nemato. Atsiguli patogiai ant nugaros, delnais žemyn.

2

Užsidengi akis

Užsidedi raištį arba maikutę ant akių. Nuo čia tu nebematai nieko, ir tai visas tikslas: dėmesys nebeturi kur eiti, tik į vidų.

3

Kūnas pradeda dirbti

Vedam per kūną – gerklę, krūtinę, pilvą. Ten, kur spaudžia, pabūnam. Nieko neanalizuojam. Kūnas paleidžia pats, kai sustoja ir gauna leidimą jausti.

Moteris savo lovoje su raiščiu ant akių per Jausmų Sesiją
Taip atrodo sesija. Savo lovoje, savo kambaryje.

Sesijoje kartu būna 50–70 žmonių, visi su išjungtomis kameromis, kiekvienas savo kambaryje.

Nori kalbėti – įsijungi mikrofoną. Nenori – tyliai praguli visą sesiją.

Baigiam klausimais, kuriuos užduodam visada: kokios išminties gavai, kaip jautiesi, ko šiandien išmokai.

Kam tai skirta

  • Tau, jei spaudžia krūtinę – ir nežinai, kodėl tai niekada nedingsta
  • Tau, jei funkcionuoji, bet negyveni
  • Tau, jei atidavei save visiems – ir pamiršai, kas esi
  • Tau, jei viską supranti galva, o kūne tas pats sunkumas
  • Tau, jei išleidai tūkstančius terapijoms, kursams ir knygoms – ir vis dar nešiesi tą patį
  • Tau, jei vakare įsipili vyno arba atsidarai šaldytuvą ne dėl alkio
  • Tau, jei rytais verki duše, o vaikams šypsaisi
  • Tau, jei žmona jau dešimt metų su tavimi nieko nejaučia – o tu net nežinojai, kad tai gali prasidėti nuo tavęs

Kam tai neskirta

  • Tau, jei ieškai dar vienos teorijos
  • Tau, jei nori suprasti, bet nenori jausti
  • Tau, jei tikiesi, kad savaime praeis
  • Tau, jei ieškai pozityvių afirmacijų – mes jų nenaudojam ir netikim jomis
  • Tau, jei nori vieno greito sprendimo, o ne mėnesio darbo

Jei atpažinai save pirmame sąraše – skaityk toliau. Tai tau.

Pažiūrėk, ar bent vienas pavadinimas nėra apie tave

Šitos sesijos jau yra archyve. Ne temos, kurias kada nors padarysim, o įrašai, kurių gali klausytis šįvakar.

Kai nebeatpažįsti savęs

Keičiu Save, Kad Kiti Priimtų Kiek Dar Liko Manęs Po Visų Bandymų Įtikti Savęs Mažinimas Prieš Kitus Kaip Nustoti Laukti Kitų Pripažinimo Jei Pilnai Būsiu Savim, Man Bus Ragas Kaip Gyvenime Nepamesti Savęs

Santykiai

Išeiti Ar Likti (Kaip Priimti Sprendimą) Kai Žmona Nebenori Grįžti Santykių Šešėliai Norėjimas Kitų Vyrų Ar Moterų Mane Apgavo Ir Pasinaudojo Ribų Brėžimas Meilė Sau Ar Egoizmas

Tėvai ir vaikai

Tėvų Baimės Apie Vaikus Didžiausios Tėvų Perduotos Programos Tėvų Ir Vaikų Prisirišimai Iš Artimųjų Neturiu Palaikymo Ryčio Pyktis Ir Santykiai Su Tėvais
Kūdikio ranka laiko tėvo pirštą

Pinigai ir darbas

Pinigų Ir Gausos Blokai Baimė Pradėti Kurti Savo Veiklą Vargstu Ir Galvoju, Kad Tai Normalu Naudos Siekimas Ir Savęs Išdavystė Kaip Pajausti Savo Vertę Milijonierės Išpažintis

Kai kūnas nebeklauso

Ėdu Ir Nejaučiu Priklausomybės Ir Blogi Įpročiai Pyktis Ir Užslopinta Agresija Baimė Jausti Skausmą Kaltė Kontrolė Ir Savęs Spaudimas Vorų, Aukščio, Vaiduoklių Baimės

Kai jau viską bandei

Kaip Nustoti Save Tobulinti Kankinuosi, Bet Bijau Ką Nors Keisti Pokyčių Baimė Atskirk Save Nuo Proto Balso Kaip Neprisiimti Svetimų Emocijų Kaip Praktiškai Būti Dabartyje Auka

Ir dar daug kitų – Akademijos archyve šiuo metu 187 įrašai (Jausmų Sesijos ir Violetos meditacijos).

Vienas mėnuo skyrėsi nuo visų – Pinigų Lapkritis. Keturios sesijos iš eilės viena tema, nes pinigų baimė kūne pasirodė per didelė vienai sesijai. Visi keturi įrašai archyve.

Prisijungus archyvas atsidaro tą pačią minutę. Sesijos, kurios pavadinimą ką tik atpažinai, gali klausytis po penkių minučių.

Tai ne vieno žmogaus metodas

Rytis ir Violeta

Tai dviejų jėgų susijungimas: vyras + moteris.

Daugelis vedančių dirba vieni. Gauni tik vieną perspektyvą.

Čia gauni abi – vyriškąją ir moteriškąją.

  • Jausmų Sesijas vedam abu. Gauni ir vyro, ir moters žvilgsnį į tai, kas vyksta tavyje.
  • Kartu – vyras ir žmona. Penki metai kuriant šį metodą, ir gyvenam tuo, ko mokom. Gauni ne teoriją, o realų gyvenimą.
  • Meditacijas Violeta veda viena. Du kartus per mėnesį. Tikras energetinis procesas, kuris perstato nervų sistemą.

Violeta ne asistentė. Ji antra metodo pusė.

„Labai reta, kai veda vyras IR moteris. Gauni abi perspektyvas. Viskas apimama – ir vyriška, ir moteriška pusė. Niekas nelieka neišgirsta.“

— Giedrė, dalyvė

Todėl šešios sesijos per mėnesį yra 4 Jausmų Sesijos, kurias vedam abu, ir 2 Violetos meditacijos.

Žmonės, kurie išdrįso jausti

Tikri narių žodžiai, tiesiai iš žinučių.

Zina K.

Zina K.

Akademijos narė

„Per sesiją nieko nesupratau, bet naktį labai gerai miegojau. Galiu tik pasakyti, kad kažkas vyko ramaus ir gero kūne.

Ir esu vis ramesnė, bendrauju daug ramiau su aplinkiniais ir šeimos nariais. Tai veikia.“

Vilma P.

Vilma P.

Nauja narė

„Tai buvo mano pirmoji sesija. Tiek daug dalykų surezonavo – ir apie darbą, ir asmeninį gyvenimą, ir sveikatą...

Žinojau protu, bet dabar vidumi supratau, kiek trigerių turiu. Suprantu, kad atėjo laikas atsigręžt į save.“

Ingrida R.

Ingrida R.

Akademijos narė

„Visai nesiruošiau eiti į sesijas – niekada nebuvau apie jas girdėjusi, neįsivaizdavau, kas ten daroma. Bet smalsumas nugalėjo ir sudalyvavau.

Tai ramybės uostas, kuriame gali paverkti, pasidžiaugti, pasiguosti. Smalsumas veda toliau, tad prisijungiau čia.“

Edita E.

Edita E.

Ilgametė narė

„Kartu keliauju jau ketvirti metai. Jaučiu jausmus nesvarbu kur – ar veidrodį valau, ar grindis plaunu.

Labai pagerėjo santykiai su vaikais, darbo kolektyve. Tai praktika visam gyvenimui.“

Justina J.

Justina J.

Nauja narė

„Prisijungiau jausdama įtampą – ji buvo tokia didelė, jog ašarėlės neišspaudžiau, kvėpavimo pratimai nepadėjo, tai, kas anksčiau padėjo, nebeveikė.

Įsijungiau Violetos meditaciją. Kiek paleidimų vyko... Atsikėlus ryte jaučiu tik malonumą gyventi.“

Laimutė K.

Laimutė K.

Akademijos narė

„Nuo Violetos meditacijų jau esu priklausoma. Taip švelniai Violeta kalba...

Ir pastebėjau, kad dienos eigoje pamažu norisi grįžti iš visko į savo kūną – į savo namus. Visa mano diena kažkokia kitokia, geresnė.“

Sigita S.

Sigita S.

Akademijos narė

„Unikalumas tame, kad kiekviena sesija – nė viena į save nepanaši, visada kitaip.

O šį kartą buvo giliausia, ką patyriau – jausmai buvo tokie stiprūs, iš pačių giliausių audinių. Tai nebuvo skausmas, bet labai gilu ir tuo pačiu ramu.“

Neringa Š.

Neringa Š.

Akademijos narė

„Sesijos labai padėjo atkurti ryšį su savimi ir savo jausmais. Dabar jausti kūną yra mano kasdienybė.

Jaučiu, kad atradau sau tinkamą metodą ir be jo jau niekaip neįsivaizduoju savo gyvenimo.“

JIE JAU PADARĖ PASIRINKIMĄ:

Keletas atsiliepimų nuotraukų

Atsiliepimas: po kiekvienos sesijos prikrautas maišas tuštėja
Mokėsi daug kur. Suvokimai atėjo tik sesijose.
Loretos atsiliepimas po sesijos
Loreta. Dvasiniame kelyje dvejus metus – tokio potyrio neturėjo net ilgose kvėpavimo sesijose.
Atsiliepimas: nuo sunkaus jausmo nepabėgau
Kitaip būtų bėgusi prie šaldytuvo. Šįkart nuo jausmo nepabėgo.

Ką rašo vyrai

Evaldas

Evaldas

Akademijos narys

Suprato, kas yra drakonas.

„Labai stipri sesija! Iškėlė į paviršių daug dalykų. Ypač patiko: „Drakonas kalba tavo balsu, apsimeta tavimi. Kai patikime drakono iliuzija, pritraukiame tokią realybę.“ Puikus patarimas, kaip atpažinti drakoną – jei mintis atneša sunkumą ir skausmą, vadinasi tai ne mūsų mintys. Ačiū! ❤️‍🔥“

Ignas

Ignas

Akademijos narys

Nustojo bėgti.

„Bėgau nuo jausmų visą gyvenimą. Į darbą. Į alkoholį. Į pornografiją. Po mėnesio jūsų sesijų supratau – nereikia bėgti. Reikia jausti. Dabar, kai kyla nerimas – nebeieškau kaip užslopinti tai. Darau sesiją. Atsigulu. Kvėpuoju. Jaučiu. Ir praeina.“

Vainius

Vainius

Akademijos narys

„Nežinau, kas aš esu, bet labai noriu sužinoti. Labai mėgstu būti savo metaforiniame „urvelyje“, bet mano būsena tuo pačiu labai priklauso nuo aplinkos ir mane supančių brangių žmonių emocinio fono.

Šiame etape pajutau, kad nebenoriu to mechanizmo.“

Darius

Darius

Akademijos narys

Išmoko jausti pyktį.

„Visą gyvenimą buvau „geras vaikas“. Niekada nepykau. Net kai turėjau. Akademijoje supratau, kad pyktis nėra blogas. Jis yra jausmas. Dabar, kai jaučiu pyktį – leidžiu jam eiti per kūną. Su žmona tapo geresni santykiai.“

O taip atrodo, kai jau pradedi jausti

Giedriaus žinutė mums kitą rytą po sesijos.

Giedriaus žinutė po Jausmų Sesijos

Giedrius ir Lina – susigrąžino aistrą santykiuose ir vėl jaučia artumą.
Asmeninė žinutė, publikuojama Giedriaus leidimu.

Pažiūrėk prieš sprendžiant

Kas vyksta Akademijoje

Nariai patys pasakoja. Pažiūrėk kiek norėsi – užteks ir pirmų dviejų minučių.

Prisijungti prie Akademijos · 33 €/mėn.

Prieiga atsidaro iškart · Sustabdai bet kada · 7 dienų grąžinimo garantija

Štai tiesa, kurios niekas tau nepasakys

Kiekvienas kursas, kurį pirkai, davė tau informaciją.

Kiekviena terapija, į kurią ėjai, davė tau supratimą.

Kiekviena knyga, kurią skaitei, davė tau žinias.

Bet nė vienas iš jų nedavė tau tiesioginės patirties.

Nes to negalima gauti suprantant. Tai įvyksta jaučiant.

Ir čia vienintelė vieta, kur tau nereikia nieko suprasti.

Tau tiesiog reikia jausti.

Visi kiti būdai

kalbi → supranti → vis dar jauti tą patį

Jausmų Sesija

guli → jauti → kūnas paleidžia

„Bet aš jau bandžiau tiek daug. Ir niekas nepadėjo.“

Žinau. Išleidai tūkstančius. Gal dešimtis tūkstančių.

Ir labai svarbus klausimas: ar tu bandei būdą, kuris nepasakoja tau teorijos, o moko tave jausti?

Ar tu bandei tai, kur nereikia kalbėti, nereikia aiškinti, nereikia suprasti – tiesiog leidi kūnui daryti tai, ką jis moka?

Jei ne – tu dar neišbandei kito varianto. Tu bandei tą patį kelis kartus.

Jausmai negyvena galvoje. Jie gyvena kūne. Ir kol nemoki jų per kūną perleisti, jokia teorija nepadės.

„Širdis po truputį rimsta, krūtinėje nebėra to veržiančio gumulo-skausmo, kuris net neleido oro įkvėpti normaliai.“

— Jurgita S., Akademijos narė

„Bet man reikės kalbėti prieš svetimus.“

Nereikės.

Visi su išjungtomis kameromis. Visi su uždengtomis akimis. Kiekvienas savo kambaryje.

Per sesiją gali nepratarti nė žodžio – ir sesija tau veiks lygiai taip pat, nes paleidžia ne pokalbis, o kūnas.

Nori kalbėti – įsijungi mikrofoną, ir dirbsim su tavimi. Nenori – tyliai praguli visą sesiją. Renkiesi tu, kiekvieną kartą iš naujo.

„Ši buvo mano pirma sesija šiandien. Jausmas buvo keistas, stiprus, gilus. Labai neįprasta buvo, niekada anksčiau su niekuo panašiu nebuvau susidūrus. Po visko jaučiausi lyg radus tai, ko ir ieškojau visada 🙏❤️“

— Ugnė B., nauja narė

„Bet aš nespėsiu. Šešios sesijos per mėnesį – per daug.“

Šeši susitikimai – tai kiek mes vedame. Ne kiek tu turi dalyvauti.

Nariai eina skirtingai: vieni būna visose, kiti dviejose, o likusias perklauso įrašuose savo laiku. Įrašas atsiranda ir lieka archyve.

Viena sesija per mėnesį jau yra daugiau, nei tavo kūnas gavo per praėjusius metus.

Ir nė vienoje sesijoje niekas nepatikrina, kur buvai praeitą kartą.

„Bet dar viena prenumerata, kurios nenaudosiu.“

Sąžiningas klausimas. Tavo telefone tikriausiai jau yra dvi, apie kurias pamiršai.

Todėl du dalykai.

Pirma: čia yra tikra data ir tikras laikas – jau šią savaitę, 21:00. Prenumerata, kuri turi kalendorių ir gyvus susitikimus, naudojama kitaip nei ta, kuri tik atlieka programos funkciją.

Antra: sustabdymas užtrunka minutę. Nereikia rašyti laiško, nereikia laukti atsakymo, nereikia teisintis.

Prenumerata, iš kurios lengva išeiti, nėra rizika. Ji yra pasirinkimas kiekvieną mėnesį iš naujo.

„Buvau kaip sudaužyta, pamiegojusi tik 2 val. Momentais kūnas trūkčiojo, pradžioje labai spaudė galvą... eigoje kūnas visiškai atsipalaidavo, praėjo skausmas, užliejo tyla ir ramybė 😌 Pasibaigus meditacijai, sukausi ant šono ir miegojau dar 1–1,5 val.“

— Ieva G. S., Akademijos narė

„Bet man reikia psichologo, ne jūsų sesijų.“

Gali būti. Ir jei taip – eik pas psichologą.

Akademija nėra psichologijos pakeitimas. Tai kitas kelias – ne per galvą.

Psichologas

60–100 € už 50 minučių. Kalbi apie jausmus. Galva supranta. Kūne sunkumas lieka.

Jausmų Sesija

Guli, jauti, kūnas paleidžia. Ne per supratimą – per išjautimą.

Bet jei jau ėjai metų metus, o krūtinėje tas pats spaudimas – gal laikas pabandyti tai, kas veikia ne per protą.

„Bet dabar toks sunkus laikotarpis.“

Taip. Sunkus.

Ir čia yra dalykas, kurio niekas nesako garsiai: būtent sunkiu laikotarpiu tai veikia stipriausiai. Ne todėl, kad tada lengviau. Todėl, kad tada kūnas jau atviras – jis nebeturi jėgų laikyti kaukės.

Viena narė prisijungė skyrybų metu. Ji nesakė, kad skyrybos tapo lengvesnės. Ji sakė, kad pirmą kartą jaučia savo kūną – ir kad jaučiant su tuo galima gyventi.

Nes skirtumas ne problemų kiekyje. Problemos keičiasi vietomis, bet nesibaigia. Skirtumas tame, ar tu jose gyveni savo kūne, ar už jo.

Kaip dažniausiai atrodo pirmas mėnuo

Tai ne pažadas, o tai, ką nariai aprašo dažniausiai. Kūnas neturi grafiko.

1

Pirma savaitė

„Kažkas vyko, bet nesupratau kas.“ Sumišimas po pirmos sesijos yra normalu – protas nieko nepaaiškina, o kūnas tuo metu jau dirba. Dažniausia pirmoji žinutė mums: tą naktį pagaliau išsimiegojau.

2

Antra savaitė

Pradedi pastebėti kūną ne per sesiją, o eilėje prie kasos ar mašinoje. Suspaudė gerklę – ir pirmą kartą atpažįsti, kad tai jausmas, o ne kažkas su tavimi ne taip.

3

Trečia savaitė

Atsiranda tarpas tarp to, kas nutiko, ir to, kaip sureaguoji. Kelios sekundės, ne daugiau. Bet jų anksčiau nebuvo, ir būtent jose viskas pasikeičia.

4

Ketvirta savaitė

Kai kažkas užgriūna, nebeieškai, kaip nuslopinti. Atsigulti moki jau ir be mūsų. Nuo čia tai nebe kursas, o įrankis, kurį turi visam gyvenimui.

Kai kam tai atsiveria per pirmą sesiją, kai kam – per trečią mėnesį. Todėl ir neprašom apsispręsti iš teksto: sudalyvauk vienoje sesijoje ir pažiūrėk, ar tavo kūnas atsako.

Kiek tai kainuoja

Už 33 € per mėnesį gauni:

  • 4 Jausmų Sesijas gyvai – vedam abu, 21:00 Lietuvos laiku, visi savo lovose
  • 2 Violetos meditacijas – pagaliau gali užmigti kaip kūdikis
  • Visą archyvą – 187 įrašus, atsidaro tą pačią minutę, kai prisijungi
  • Uždarą narių erdvę – pora šimtų žmonių, kurie jaučiasi panašiai kaip tu

Šešios gyvos sesijos per mėnesį – tai apie 10 valandų darbo su savimi.

Mūsų asmeninė sesija, 1,5 val. · vedam abu190 €
Įprasta grupinė terapija Lietuvoje, 10 val.250–350 €
Akademija · 6 sesijos + visas archyvas33 €

Viena asmeninė sesija su mumis abiem – 190 € už pusantros valandos. Akademijoje tie patys du žmonės veda tave šešis kartus per mėnesį, apie dešimt valandų, ir tai kainuoja 33 €.

Ta pati valanda su mumis: 127 € asmeninėje sesijoje ir 3,30 € Akademijoje.

33 €

per mėnesį  ·  tai 1,10 € per dieną

Mažiau nei kava pakeliui į darbą.

Ir kad būtų visiškai aišku: čia ne karvę perki už 1500 €.

Už tuos pačius 33 € gauni ir visą archyvą – 187 įrašus, kuris atsidaro tą pačią minutę, kai prisijungi. Įrašo gali klausytis jau šįvakar.

Prisijungti prie Akademijos · 33 €/mėn.

Prieiga atsidaro iškart · Sustabdai bet kada · 7 dienų grąžinimo garantija

Rizikos čia nėra

7 dienų grąžinimo garantija

Sudalyvauk vienoje gyvoje sesijoje. Jei nepatiks ir nieko nepajusi – grąžinsim pinigus be klausimų.

Sustabdai bet kada

Užtrunka minutę. Nereikia skambinti, rašyti paaiškinimų ar laukti atsakymo.

Kainos nedidinam

Prisijungei – tavo kaina nesikeičia, kol esi narys.

Tu turi du pasirinkimus

Pasirinkimas #1

Viskas lieka taip, kaip yra

  • Funkcionuoji. Į „kaip laikaisi?“ atsakai „viskas gerai“
  • Toliau nešiesi tą spaudimą krūtinėje
  • Toliau atidedi „kai turėsiu daugiau laiko“
  • Ir po metų sau užduodi tą patį klausimą, kurį užduodi šiandien

Pasirinkimas #2

Atsiguli

  • Šįvakar atsidarai archyvą ir pasirenki sesiją, kurios pavadinimą atpažinai
  • Prisijungi prie artimiausios gyvos sesijos – jau šią savaitę, 21:00, iš savo kambario
  • Pirmą kartą pajauti, kaip kūnas paleidžia tai, ką laikė metų metus
  • Ir supranti, kad tai buvo įmanoma visą laiką – tu tik nežinojai, kaip

Žinai, kuris pasirinkimas tave atvedė čia.

„Gal kitą kartą.“

Gerai. Kitą kartą.

Kai bus laisviau. Kai vaikai paaugs. Kai darbe nurims.

Bet ar žinai, kas nutiks kitą kartą?

Tas pats, kas vyksta dabar. Tas pats spaudimas krūtinėje. Ta pati įtampa. Tas pats „gal kitą kartą“.

Nes situacijos nesibaigia. Skyrybos, ligos, netektys, sąskaitos, vaikai, darbas – jos keičiasi vietomis, bet nesibaigia.

Vienintelis dalykas, kuris gali pasikeisti, yra tai, kaip tu jose jautiesi.

Tu nesi auka. Tavęs tiesiog niekas neišmokė jausti.

Ir tai galima atgauti. Archyvą gali atsidaryti šįvakar, o artimiausia gyva sesija – jau šią savaitę, 21:00.

Dažniausi klausimai

Niekada nedariau nieko panašaus. Ar man tiks?

Taip. Dauguma prisijungia be jokios patirties. Vedam nuo nulio, kiekvieną sesiją.

Ar reikės rodyti veidą?

Ne. Kamera išjungta visą sesiją, ir dauguma jos net neįjungia. Tavo akys dar ir uždengtos.

Ar reikės kalbėti?

Nebūtina. Gali pratylėti visą sesiją. Nori kalbėti – įsijungi mikrofoną.

Kiek žmonių dalyvauja sesijoje?

Paprastai 50–70. Bet svarbiau kitas skaičius: kiek jų tave matys ir girdės.

Nulis – nebent pats pasiimsi mikrofoną. Kamerų nenaudojam niekada.

Ko reikia sesijai namuose?

Vietos atsigulti, raiščio arba maikutės ant akių, pledo. Viskas.

Kada vyksta sesijos?

21:00 Lietuvos laiku, skirtingomis dienomis. Datas skelbiam dvi savaites į priekį.

O jei negaliu gyvai?

Įrašas atsiranda archyve ir lieka. Gyvai stipriau, bet įrašas veikia.

Ką gaunu iškart, kai prisijungiu?

Prieigą prie viso archyvo – 187 įrašų – tą pačią minutę, ir prie visų šio mėnesio gyvų sesijų.

Kaip sustabdyti narystę?

Vienu paspaudimu, užtrunka minutę. Be klausimų ir be paaiškinimų.

O jeigu visiškai netiks?

7 dienų grąžinimo garantija. Prašom tik vieno: sudalyvauk vienoje gyvoje sesijoje. Jei nepatiks ir nieko nepajusi – parašai, ir grąžinam pinigus be klausimų.

Prašom sudalyvauti todėl, kad iš teksto apie tai sprendimo priimti neįmanoma. Kūnas arba atsakys, arba ne – ir tai sužinosi tik atsigulęs.

Ar tai tiks man, jei turiu depresiją, nerimą ar traumą?

Žmonės su sunkiomis būsenomis dažnai jaučia didžiausią pokytį, nes yra pasiruošę eiti į vidų.

Bet tai ne medicinos paslauga ir ne psichologijos pakeitimas. Sprendimus dėl vaistų ar terapijos priimi tu su savo gydytoju.

Ar tai religija ar ezoterika?

Ne. Nėra jokios doktrinos, jokio tikėjimo, prie kurio reikia prisijungti. Dirbam su tuo, kas vyksta tavo kūne dabar.

Turi kitą klausimą?

Parašyk: labas@rd.lt

Apie mus

Kol atėjau į tai, ką darau dabar, išleidau virš 80 000 € kursams, mokytojams ir retritams. Ieškojau atsakymo išorėje, nes buvau tikras, kad jis kažkur ten.

Bėgau nuo jausmų viskuo, kas po ranka: maistu, žaidimais, „viskas gerai“ kauke.

Atsakymo išorėje nebuvo. Jis buvo kūne, ir jis buvo visą laiką.

Iš to kelio gimė Jausmų Sesijos. Su Violeta kuriam šį metodą penkis metus ir gyvenam tuo, ko mokom.

Man teko dirbti su psichologais, psichiatrais ir regresinių hipnozių specialistais – jie visi patvirtino metodą ir jo naudą.

To, kas vyksta per mūsų sesijas, lietuvių kalba nerasi niekur kitur.

Labai lauksim tavęs.

— Rytis Druskinis (kartu su mylima Violeta)

Jei turi kūną – gali išmokti jausti

Net jei jis metų metus buvo užslopintas.

Atsigulk šįvakar. Leisk mums parodyti, kaip.

Prisijungti prie Akademijos · 33 €/mėn.

Prieiga iškart · Sustabdai bet kada · 7 dienų grąžinimo garantija

Kurį pasaulį maitini – vidinių jausmų pasaulį, savo širdies ir Dievo vedimą ar minčių, programų, argumentų ir baimių pasaulį? Kurį laistai savo laistytuvu per dieną daugiau? Pažiūrėk, kaip kūnas jaučiasi, kai pagalvoji apie Dievo balsą ir jo vedimą, nerūpestingumą, neatsakomybę, nekontroliavimą, visišką paleidimą, ir kaip kūnas jaučiasi, kai tu saugaisi, bijai, suspaudi save, neleidi sau, bėgi, slepiesi, jauti kaltę. Kaip manai, kokioje energijoje kūnas labiau klesti, išlieka jaunas, gyvas, sveikas ir stiprus? Ar Dievo ir širdies balso sekime, ar baimės ir kaltės programų palaikyme?

Visiškai nesvarbu, koks tavo gyvenimas buvo iki šios akimirkos, nesvarbu, ką pridarei ir ko nepridarei – mes visi visko pridarėm ir nepridarėm – šita akimirka yra naujas lapas, nauja reinkarnacija, naujas Dievo pasaulis. Ir šią akimirką tu gali pasirinkti savo širdimi kryptį – į baimę, kaltę, trūkumą ir užspaudimą arba į Dievą, į vidų, į laisvę ir savo karališkumą. Kai tai skaitai, gali kilti minčių: ,,Skamba gražiai, bet kaip tai padaryti, tai ne man, nežinau, kaip iš to išeiti, visą gyvenimą buvo taip”. Tai tik baimės, kaltės ir proto mintys, netikėk jomis, nebelaistyk jų. Palik jas, tegul jos ateina, bet, kai jos ateina, pažymėk jas, kaip paukštukus žiedeliu pažymi prižiūrėtojai, kad, jeigu jie išskrenda ir juos pagauna vėl, atpažintų, kuris yra kuris, ir taip apie juos renka informaciją. Lygiai taip pažymėk visas savo mintis naudojant savo dėmesį ir stebėjimą – pažiūrėk į mintį, pagauk ją savo žvilgsniu, uždėk ant jos žymę, kad “aš jau pamačiau tave, tu jau pamatyta, pažymėta”, ir paleisk. Leisk jai eiti, nebesaugok jos. Daugiau nieko neturi daryti. Tu ją pažymi, uždedi ant kojos žiedelį ir, kai ji išeina, tu ją paleidi. Nebėk paskui ieškoti jos, nes gali ją sekti savo kompiuteryje – tavo duomenų bazėje ji jau įrašyta. Taip pastebėk visas savo mintis, kurios sukuria bet kokį limitą. Pažymėk jas ir paleisk. Stebėjimas yra tam, kad pažymėtum. Neturi su jomis kovoti, neturi maištauti prieš jas. Tu esi tiesiog prižiūrėtojas, kuris pastebi ir pažymi viską, ko nebenori daugiau patirti gyvenime, ir paleisk tai.

Jeigu jauti dar bet kokią savo kontrolę, bet kokį laikymą, atpalaiduok jį, tegu ištirpsta. Ar jauti meilę savo kūnui? Ar gali pasakyti savo kūnui “Aš myliu tave”? Pajausk, kokį jausmą sukelia šis klausimas. Gali pasakyti savo kūnui: “Aš myliu tave, tu nuostabus” ir pajausk, kas vyksta kūne. Leisk visoms visoms energijoms eiti, kilti, plėstis, spausti, judėti, būti. Dabar esi indas, per kurį važiuoja traukiniai – skirtingos energijos, skirtingos vibracijos. Nesvarbu, ar jauti daug jų ar mažai, bet leisk viskam vykti, kad ir kas vyksta šią akimirką ir visiškai nesikišti į tai, atiduoti tai į Dievo rankas, palikti savo kūną, palikti visą šį pasaulį, išeiti atostogų.

Jeigu ateina kokios nors mintys, visiškai nieko nedaryk dėl to. Tu esi erdvė, į kurią mintys ateina ir išeina, kurioje viskas vyksta, pasirodo ir dingsta. Visiškai nieko neturi daryti. Pasitikėk, leisk akimirkos energijai tave nešti ir atnešti visa, ko reikia. Jeigu akimirka atneša mintis ir aktyvų protą, vadinasi – tai pats tobuliausias dalykas, kuris gali dabar nutikti, būk atviras(-a) viskam, visoms mintims ir protui, tegu vyksta, tegu ateina – duok laisvę viskam viskam viskam, kas vyksta šią akimirką. Duok laisvę viskam viskam viskam, kas vyksta šią akimirką.

Jei jauti, kad kažką dar saugai, priešiniesi ir blokuoji, pabandyk tai atpalaiduoti ir visiškai nebedėti jokių pastangų. Kaip vėjo plaikstomas maišiukas juda ore iš kairės į dešinę, aukštyn, žemyn, taip ir tu leisk energijoms ir vibracijoms tave mėtyti į visas puses: aukštyn, žemyn, į protą, iš proto, į jausmus, iš jausmų, į stebėjimą, iš stebėjimo. Leisk viskam viskam vykti, duok viskam laisvę, tegu kyla, tegu juda, tegu teka ir tirpsta. Absoliučiai nieko nedaryk, nesistenk būti stebėjime, net nestebėk. Neleisk savo protui nieko pačiupti – jokios praktikos, jokio metodo, jokio veiksmo, nieko nereikia. Jeigu ateina mintis ,,Kaip nieko nedaryti, tai ką man daryt, kad nieko nedaryt?” – eina šikt jinai, nieko nedaryk dėl tos minties, pamiršk net stebėjimą. Kas lieka?

Tik tu su savim dabar. Tai ir yra gyvenimas – tu dabar. Visa kita netikra, visa kita eina šikt. Tik Tu ir Dabar.

Iš pradžių klausiau, ar gali pasakyti, kad myli savo kūną, dabar noriu pratęsti ir paklausti – ar gali pasakyti: ,,Aš myliu šį pasaulį, aš myliu Žemės planetą”? Ar gali pasakyti, koks tavo santykis su šiuo pasauliu, su Žeme – ar gera čia būti, ar nekenti čia būti? Pajausk vidumi – ar nori apkabinti Žemę, ar nori pasiimti kūjį ir sudaužyti viską, išsilaisvinti iš šios planetos ir visos kančios, kurią čia patyrei. Jei renkiesi kūji, leisk sau patirti šią energiją, kaip tu daužai viską, kad tu nekenti, kad pyksti, kad tave užkniso. O jeigu myli, pajausk, ar neapgaudinėji savęs ir ar po ta meile nėra paslėptos agresijos ir nekentimo. Būk nuoširdus(-i) sau, kai klausi šitų klausimų.

Kad ir ką jauti dabar – nesipriešink, leisk viskam būti. Ir nieko daugiau nedaryk. Noriu, kad pajaustum savo visą kūną periferiškai, viską kartu nuo galvos iki kojų, pajaustum, kokia dabar yra jo energija, jo vibracija, jo energijos kokybė. Tiesiog pajausk. Pajausk, ar dar yra kokių nors jausmų, emocijų, energijų kūne – galvoj, krūtinėj, pilve, saulės rezginy ar dar kur nors. Jeigu yra, susikoncentruok į bet kurį energijos kamuolį ir pabūk su juo, skirk jam savo dėmesio, energijos, bet nekeisk jo. Pabūk su juo kartu. Stebėk visą savo kūną periferiškai, kas vysta, kaip jis pulsuoja, gal energija teka, gal elektra jaučiasi, stebėk ir jausk, kas kūne vyksta būtent dabar.

Jeigu patiko nieko nedaryti, būti, jausti, stebėti, žinok, kad ši kokybė gali būti su tavimi visą tavo likusią dieną. Paprašyk to dvasios, Dievo. Sakyk: ,,Aš noriu jaustis taip visą dieną”. Turėk tokią intenciją, ir tai išsipildys. Prašyk, ir bus padaryta.

Noriu labai padėkoti tau, kad skaitei šį laišką, kad renkiesi šią erdvę, o ne milijoną kitų dalykų pasauly šią akimirką.

Gera įtraukti tave į mūsų jautrią šeimą, į mūsų ratą, į mūsų energiją, kur jaučiame savo jausmus ir nebijome pažiūrėti į save. Gera širdy stebėti, kaip visi aplinkui plečiasi, kyla, bunda. Ir tegu viskas, kas sunku, ištirpsta kaip sniegas pavasario saulėj. Su meile. Rytutis 😛

Which world are you feeding — the world of inner feelings, your heart, and God’s guidance, or the world of thoughts, programs, arguments, and fears? Which one do you water more each day with your “watering can”? Notice how your body feels when you think about God’s voice and guidance — about being carefree, uninhibited, at ease, completely surrendered — and compare that to how your body feels when you’re guarding yourself, afraid, tense, holding back, running, hiding, feeling guilty. Which energy do you think helps your body thrive, stay young, alive, healthy, and strong? Is it following God’s and your heart’s voice, or sustaining the programs of fear and guilt?

It doesn’t matter what your life has been like up to this moment; it doesn’t matter what you have done or haven’t done — we’ve all done things and left things undone. This very moment is a fresh start, a new incarnation, a new world of God. Right now, you can choose with your heart where to go — toward fear, guilt, lack, and suppression, or toward God, inward, toward freedom and your own sovereignty. As you read this, you may have thoughts like, “That sounds nice, but how do I do it? It’s not for me, I don’t know how to get out of this, it’s been like this my whole life.” But these are just thoughts — fear, guilt, and the mind talking. Don’t believe them, don’t keep watering them. Let them come, let them be, but when they appear, tag them, just like researchers ring birds so they can identify each one if it flies away and is caught again. In the same way, tag all your thoughts by using your attention and observation: look at the thought, catch it with your gaze, label it — “I see you, I’ve noticed you” — then let it go. Let it pass; don’t hold on to it. You have nothing else to do. You mark it, you “ring its leg,” and when it leaves, you release it. Don’t run after it, don’t chase it, because you can trace it in your “computer” — it’s already in your database. That’s how you notice every thought that creates any kind of limitation. Acknowledge it, then let it go. Observation is only there so you can tag it. You don’t have to fight or rebel against it. You are simply the caretaker who notices and tags everything you no longer wish to experience in life, and then lets it go.

If you still feel any form of control or holding on, soften it; allow it to dissolve. Do you feel love for your body? Can you say to your body, “I love you”? Notice what feeling arises. Try saying to your body: “I love you, you are wonderful,” and feel what happens inside you. Allow every kind of energy to come, rise, expand, press, move, and simply exist. Right now, you are a vessel through which trains run — different energies, different vibrations. It doesn’t matter whether you feel a lot or only a little; let everything happen, whatever is occurring at this moment, and don’t interfere at all — surrender it to God, leave your body, leave this whole world, let go completely, go on vacation.

If any thoughts appear, do absolutely nothing about them. You are the space into which thoughts come and go, where everything unfolds, appears, and disappears. You don’t have to do anything. Trust, and allow the energy of the moment to carry you and bring whatever you need. If this moment brings thoughts and an active mind, then that is the most perfect thing that could happen. Embrace it. Be open to everything — all thoughts, the mind — let it happen, let it come. Give total freedom to everything that is happening in this moment.

If you notice you’re still protecting something, resisting, or blocking, try to let it loosen completely and stop making any effort. Like a little bag fluttering in the wind from left to right, up and down, let the energies and vibrations toss you in every direction: up, down, into your mind, out of your mind, into feelings, out of feelings, into observing, out of observing. Give freedom to everything — let it rise, let it move, let it flow and dissolve. Do absolutely nothing. Don’t even try to observe; don’t observe. Don’t let your mind latch onto anything — no practice, no method, no action, no nothing. If a thought arises, “How do I do nothing? What should I do to do nothing?” — to hell with that thought. Do nothing about it. Forget even the observing. What remains?

It’s just you with yourself now. That is life — you, now. Everything else is unreal; let the rest go. Only You and Now remain.

Earlier, I asked if you could say that you love your body; now I want to continue and ask: can you say, “I love this world, I love Planet Earth”? Can you describe your relationship with this world, with the Earth — do you enjoy being here, or do you hate it? Tune in and ask yourself honestly — do you want to hug the Earth, or do you want to grab a hammer and smash everything, freeing yourself from this planet and all the suffering you’ve experienced here? If you choose the hammer, allow yourself to feel that energy fully — smashing everything because you hate it, you’re angry, you’re fed up. And if you love it, feel whether you are deceiving yourself, and whether beneath that love there might be hidden aggression or resentment. Be raw and truthful with yourself.

Whatever you feel at this moment — don’t resist it; let it be. Nothing more. I’d like you to feel your whole body peripherally, from head to toe, notice its energy right now, its vibration, its energetic quality. Just sense it. Notice whether there are any feelings, emotions, or energies in your head, chest, stomach, solar plexus, or anywhere else. If there are, focus on any “ball” of energy and stay with it; give it your attention and energy, but do not change it. Just be with it. Observe your entire body peripherally — notice what’s happening, how it pulses, if the energy is flowing, if you sense electricity. Observe and feel what’s happening in your body right now, in this very moment.

If you enjoyed doing nothing — being, feeling, observing — know that this quality doesn’t have to fade; it can stay with you for the rest of your day. Ask the spirit, God, for it. Say, “I want to feel this way all day.” Have that intention, and it will come true. Ask, and it shall be given.

I want to thank you so much for reading this letter, for choosing this space instead of the million other possibilities the world offers right now.

It feels good to welcome you into our sensitive family, our circle, our energy, where we allow ourselves to feel and aren’t afraid to look within. It warms my heart to see how everyone around is expanding, rising, awakening. May everything heavy dissolve like snow under the spring sun.
With love,
Rytis 😛